Vieną dieną nardau po įspūdingas Valetos povandenines uolas, kitą vaikštinėju po Saaneno miestelio kalnus, o trečią geriu skaniausią pasaulyje limonadą sėdėdama Algarvos paplūdimyje. 'Tai ne gyvenimas, o pasaka'- vis kartoju mintyse. Iš tiesų, jaučiuosi lyg kokia šoklė (turiu omenyje filmą 'Jumper').
Ėmiau interviu iš tokių žvaigždžių, kaip A. Stan, Inna, Lena, Kerli ar A. Dione. Vis dar negaliu tuo patikėti.
Jau aplankiau 47 šalis, tarp jų ir Estiją. Žinot tą jausmą, kai svajonė, apie kurią troškot visą gyvenimą, pagaliau išsipildo - nė vienas žodis negali to išreikšti.
Liko tik trys šalis - Švedija, Norvegija bei Islandija. Rytoj jau išskrendu į Stokholmą. Ech, panašu, jog pasaka eina į pabaigą...
-Jau žinot, kas atstovaus Švedijai Eurovizijoje?
-Dar ne, bet greitai prasidės atrankos.
Sėdėjau MTV Sweden studijoje ir maloniai šnekučiuodamasi su čia esančiais darbuotojais rinkau informaciją apie šios šalies muziką.
-Taigi, iš kurių dainininkų, jūsų nuomone, turėčiau paimti interviu?
-Hmm... tikriausiai Avicii, - tarė šviesiaplaukė, sėdinti ant palangės.
- Loreen, Danny. Lyg ir viskas, - pridūrė vaikinas, vilkintis marškinėlius su Švedijos vėliava.
-Eric, būtinai paimk interviu iš jo. Jis- mūsų labiausiai kylanti žvaigždė.
Eric? Pala, mano Eric? Ne, tai negali būti jis. Juk Švedijoje tūkstančiai vaikinų vardu Eric, tad nėra ko stebėtis. Plius, juk jis sakė, kad nori būti šokėjas, o ne koks dainininkas.
-Žinoma, gal galiu gauti jų telefonų numerius?
Trečiadienis... Ryte jau paėmiau tris interviu, beliko tik mano buvusio draugo bendravardis. Ir tada - keliausiu į Uppsalą - kataloge labai susižavėjau šio miesto architektūra.
Pagaliau priėjau įrašų studija, kurioje susitariau susitikti su tuo dainininku. Prieš tai viešbutyje peržiūrėjau jo Vikipedijos puslapį, daugiau nieko. Viršininkė man liepė nesistengti prieš tai domėtis dainininkais. Daug įdomiau klausinėti to, ko išties nežinai. Tad apie jį težinojau porą faktų, tik tiek.
Priėjau prie durų ir nuspaudžiau skambučio mygtuką. Iš aparato pasigirdo vaikino balsas. Jis kažką sakė švediškai, tad nė kiek nesupratau.
-Emm, labas. Atleisk, nieko nesuprantu. Aš Ema, susitariau dėl interviu šeštą valandą.
-Aišku, užeik! Antras aukštas, trečios durys iš kairės.
Durys atsirakino. Ėjau jo nurodytu keliu ir priėjusi duris pasibeldžiau. 'Prašom', pasigirdo tas pats balsas. Atidariau duris ir išvydau besišypsantį šio balso savininką, ...
