Niekada nemaniau, kad geriausias draugas gali būti žmogus, kurio nesi nė akyse mačiusi. Eric tokiu būtent ir tapo. Susirašinėjome laiškais, kartais internetu - laiko skirtumai per daug mus smaugė. Jis buvo tas žmogus, nuo kurio neturėjau ko slėpti. Praktiškai, apie mane Eric žinojo viską, išskyrus tai, kas slėpėsi po 'Miss Unknown' kauke.
Apie jį patį taip pat sužinojau tiek daug. Mėgstamiausia spalva, pamoka, daina, patiekalas ar net koks jo batų dydis - viską galėjau pasakyti akimirksniu.
Laišką, kurį gavau nusiuntusi savo tikrąją istoriją, perskaičiau šimtus kartų:
'Brangioji Miss Unknown,
Tai tu man atleisk, jog priverčiau tai papasakoti.
Tu, tu.... Tu tiesiog neapsakomai nuostabus, tvirtas ir nuoširdus žmogus, vienas iš milijono. Negalvojau, kad galima tiek ištverti. Net neįsivaizduoju, ar pats tiek pakelčiau.
Tu ne viena - visada turėsi mane, už tūkstančių kilometrų galvojantį apie tave. Tad nebijok gyventi ir didžiuokis tuo, kas esi.
Eric'
Sėdėjau šviesioje Melani buto svetainėje. Iš muzikos grotuvo sklido naujojo H.Duff albumo dainos. Varčiau 'Seventeen' žurnalą, o Melani lakavosi nagus, kai išgirdome kažką nukrentant prie paradinių durų.
-Čia tikriausiai paštas, gal gali atnešti? Aš kiek užsiėmusi.
-Gerai...- sumurmėjau ir atnešiau tris laiškus.
-Yra bent vienas man?
-Jie visi tau.
-Ką?!- suriko Mel. - Nejaugi jie iš universitetų?
-Na, kiek matau, taip.
-Tai ko lauki? Greičiau atidaryk ir parodyk!
Norėjau ją kiek pakankinti, tad atplėšiau ir žiūrinėjau nieko nesakydama.
-Netylėk! Negi niekur neįstojau???
-Mel, tave visur priėmė, - šyptelėjau.
-Ir tie laiškai nuo...?
-Tave kviečia pokalbiui į Yale, Kalifornijos ir Kolumbijos universitetus !
Melani pradėjo šokinėti bei klykti iš laimės. Visai pamiršo, kad nagų lakas dar neišdžiuvo.
-Negaliu patikėti, tai tiesiog neįmanoma! O tu jau gavai kokį nors laišką?
-Na, siunčiau prašymus lygiai 100 universitetų - tiesiog norėjau pažiūrėti, kiek iš jų manimi susidomės. Keisčiausia tai, jog nė vienas neatmetė mano prašymo.
-Rimtai? Net Oksfordas ar Kembridžas pakvietė?
-Taip. Dabar sumaniau pasidaryti albumą su visais tais kvietimais. Ant viršelio užrašysiu 'Universitetų knyga', - abi prapliupome juoktis.
-Tai į kurį labiausiai nori įstoti?
-Į NUS arba HKU.
-Angliškai??
-Singapūro arba Hong Kongo universitetą.
-Azija? Ką tu ten veiksi?- Mel nepatikliai žvilgtelėjo.
-Maniau mokytis, o ką?
-Bet ten juk... Azija!
-O čia Amerika.
-Skirtumas didelis.
-Nemanau.
-Tu ten būsi su siauraakiais nykštukais, mintančiais vien ryžiais. O čia! Čia JAV!
-Mėsainių ir dešriukų žemė...
-Okey, lygiosios.
-Kitą savaitę skrendu į šešis universitetus Azijoj, dar kitą - į penkis Pietų Amerikoj, o dar dar kitą - tris Europoj.
-Ir nė vieno Amerikoj?
-Ne, čia net nesiunčiau.
-Ar kada nors tau sakiau, jog esi pats keisčiausiais, labiausiai patrakęs ir žiauriai savimi pasitikintis žmogus?
-Ne, - šyptelėjau.
-Tai va, tu tokia vienintelė. Galbūt ir esi tokia ypatinga.
Nesusivaldžiau ir apkabinau Melani.
-Žinai, nagų lakas dar neišdžiuvo, tad tavo plaukai šiek tiek pakeis spalvą.
Abi plyšdamos iš juoko nugriuvome nuo sofos.
1 SEZONO PABAIGA
Apie jį patį taip pat sužinojau tiek daug. Mėgstamiausia spalva, pamoka, daina, patiekalas ar net koks jo batų dydis - viską galėjau pasakyti akimirksniu.
Laišką, kurį gavau nusiuntusi savo tikrąją istoriją, perskaičiau šimtus kartų:
'Brangioji Miss Unknown,
Tai tu man atleisk, jog priverčiau tai papasakoti.
Tu, tu.... Tu tiesiog neapsakomai nuostabus, tvirtas ir nuoširdus žmogus, vienas iš milijono. Negalvojau, kad galima tiek ištverti. Net neįsivaizduoju, ar pats tiek pakelčiau.
Tu ne viena - visada turėsi mane, už tūkstančių kilometrų galvojantį apie tave. Tad nebijok gyventi ir didžiuokis tuo, kas esi.
Eric'
Sėdėjau šviesioje Melani buto svetainėje. Iš muzikos grotuvo sklido naujojo H.Duff albumo dainos. Varčiau 'Seventeen' žurnalą, o Melani lakavosi nagus, kai išgirdome kažką nukrentant prie paradinių durų.
-Čia tikriausiai paštas, gal gali atnešti? Aš kiek užsiėmusi.
-Gerai...- sumurmėjau ir atnešiau tris laiškus.
-Yra bent vienas man?
-Jie visi tau.
-Ką?!- suriko Mel. - Nejaugi jie iš universitetų?
-Na, kiek matau, taip.
-Tai ko lauki? Greičiau atidaryk ir parodyk!
Norėjau ją kiek pakankinti, tad atplėšiau ir žiūrinėjau nieko nesakydama.
-Netylėk! Negi niekur neįstojau???
-Mel, tave visur priėmė, - šyptelėjau.
-Ir tie laiškai nuo...?
-Tave kviečia pokalbiui į Yale, Kalifornijos ir Kolumbijos universitetus !
Melani pradėjo šokinėti bei klykti iš laimės. Visai pamiršo, kad nagų lakas dar neišdžiuvo.
-Negaliu patikėti, tai tiesiog neįmanoma! O tu jau gavai kokį nors laišką?
-Na, siunčiau prašymus lygiai 100 universitetų - tiesiog norėjau pažiūrėti, kiek iš jų manimi susidomės. Keisčiausia tai, jog nė vienas neatmetė mano prašymo.
-Rimtai? Net Oksfordas ar Kembridžas pakvietė?
-Taip. Dabar sumaniau pasidaryti albumą su visais tais kvietimais. Ant viršelio užrašysiu 'Universitetų knyga', - abi prapliupome juoktis.
-Tai į kurį labiausiai nori įstoti?
-Į NUS arba HKU.
-Angliškai??
-Singapūro arba Hong Kongo universitetą.
-Azija? Ką tu ten veiksi?- Mel nepatikliai žvilgtelėjo.
-Maniau mokytis, o ką?
-Bet ten juk... Azija!
-O čia Amerika.
-Skirtumas didelis.
-Nemanau.
-Tu ten būsi su siauraakiais nykštukais, mintančiais vien ryžiais. O čia! Čia JAV!
-Mėsainių ir dešriukų žemė...
-Okey, lygiosios.
-Kitą savaitę skrendu į šešis universitetus Azijoj, dar kitą - į penkis Pietų Amerikoj, o dar dar kitą - tris Europoj.
-Ir nė vieno Amerikoj?
-Ne, čia net nesiunčiau.
-Ar kada nors tau sakiau, jog esi pats keisčiausiais, labiausiai patrakęs ir žiauriai savimi pasitikintis žmogus?
-Ne, - šyptelėjau.
-Tai va, tu tokia vienintelė. Galbūt ir esi tokia ypatinga.
Nesusivaldžiau ir apkabinau Melani.
-Žinai, nagų lakas dar neišdžiuvo, tad tavo plaukai šiek tiek pakeis spalvą.
Abi plyšdamos iš juoko nugriuvome nuo sofos.
1 SEZONO PABAIGA
