Atsirakinusi viešbučio kambario duris iškart griuvau į prabangią lovą. Išsitraukiau loptopą ir bandžiau įjungti, tačiau veltui. Juk vakar bežiūrėdami filmą jį iškrovėme. Prijungiau laidą ir, kol kompiuteris krovėsi, nuėjau į vonios kambarį. Žvilgtelėjusi į veidrodį įvertinau savo išvaizdą: plaukai šiek tiek susitaršę, tušas, ačiū Dievui, nenubėgo, pudros jau nebelikę, bet atrodžiau visai gerai- 8/10. Širdyje buvo ramiau, jog Eric ryte neteko išvysti kokios raganos...
Kol buvau duše, bandžiau sudėlioti visas galvoje dūzgančias mintis. Ar Eric žino, kas aš esu? Ar jam patinku? Kodėl jis nebeatrašė į mano laiškus? Kodėl melavo, jog yra šokėjas? Ar jis turi merginą?
Nors buvau vienui viena, tačiau nuo paskutinės minties visa išraudau. Velnias, aš negaliu jo įsimylėti. Juk jis man ne tik melavo, bet dar ir paliko!
Įsisukau į rankšluostį ir grįžau prie kompiuterio. Pasukau jį į savo pusę ir netekau žado. Ekrane stūksojo mano ir Eric nuotrauka jo mašinoje. Mano galva buvo nusvirusi ant jo peties, o besišypsantis savo dailiąja šypsena rodo į mane. Šalia buvo pridėta ir žinutė. Iškart ją paspaudžiau: 'Tu tokia graži, kai miegi. -Eric'
-Asilas!- tariau įpykusi. Ryte taip stengiausi išsprukti iš mašinos nepastebėta, o jis viską jau seniai žinojo!
Dar kartą žvilgtelėjau į save. 'Nejaugi tikrai esu graži, kai miegu?' Neee, jis tikriausiai tik šaiposi.
Įsijungiau el. paštą ir patikrinau žinutes. Jų gavau net 17. 12 reklamų, 4 pakvietimai ir tik vienas tikras laiškas man. Smagumėlis!
Įsijungiau Skype ir pamačiau prisijungusią Melani. Iškart paspaudžiau skambučio mygtuką.
-Laaaaaabas, - nutęsiau.
-Labukas! Ką tik iš dušo? Maniau, jog Europoj jau vidurdienis!
-Jo, ilga istorija... O ką tu čia veiki taip vėlai?
-Ilga istorija, - abi pradėjome juoktis.
-Gerai, aš tik dabar atsiradau viešbutyje, naktį užstrigau kelyje, tai va.
-O aš susilažinau su grupiokėmis, kad visą naktį ištversiu neužmigusi, žiūrėdama vien Animal Planet kanalą ir nepajudėdama nuo sofos. Ir ką manai? Aišku, jog ištvėriau! Tačiau vos jos pripažino, kad laimėjau, dūmiau namo ir griuvau į lovą. O dabar atsikėliau ir neturiu, ko veikt.
-Gal sužaisk antrą raundą?
-Na jau ne! Prisiklausiau visko apie zoologiją minimum penkiems metams. Galvoju, gal eiti naktiniam pasiplaukiojimui baseine.
-Gal gali ir mane pasiimti? Taip norėčiau plūduriuoti vandenyje ir skaičiuoti žvaigždes.
-Brangioji, juk sakiau, kad gyvenimas šioje 'a lé mėsainių ir dešriukų žemėje' nuostabus.
-Turi omenyje Arizoną?
-Taip!
-Tenka pripažinti, jog Tuksonas yra bene vienintelė vieta Amerikoje, kurioje norėčiau gyventi.
-Ema, leisk padėsiu tau įsivaizduoti.
-Na, klok.
-Užsimerk, giliai įkvėpk oro ir nustumk visas mintis į šoną.
Kad ir kaip dabar tai buvo sudėtinga, padariau tai, ką liepė.
-Tu pabundi dailiame miegamajame, kurio dvi sienos bei lubos stiklinės. Pro tuos langus matosi vien nuostabūs medžiai bei gėlės. Akis glosto mažyčiai saulės spinduliai, tad išsiropšti iš lovos. Pėdas įspiri į švelnutes kašmyrines šlepetes, o pati įlendi į savo dailųjį bikinį. Virtuvėje įsipili stiklinę šaltos arbatos, pasiimi skrybėlę, akinius bei kremą nuo saulės ir atidarai stiklines galinio kiemo duris. Tavo nosį pasiekia nuostabus įvairiausių gėlių bei citrinų kvapas. Arbatą pasidedi ant staliko pavėsyje, o likusius daiktus mesteli ant pripučiamo fotelio, plūduriuojančio baseine ir paneri po vandeniu. Plaukioji tiek, kiek širdis geidžia. Tada įsitaisai ant pripučiamo čiužinio, pasitepi kremu, užsidedi akinius bei skybėlaitę ir ramiai ilsiesi viduryje baseino. Tuomet prie tavęs priplaukia dailus gelbėtojas ir aptaško keliais vandens lašeliais, kurie taip nupurto tavo įkaitusį kūną. Nusiimi akinius ir pamatai dailų įdegusį tamsiaplaukį, žiūrintį į tave savo kerinčiomis rudomis akimis...
Giliai įkvėpiau ir pramerkiau akis. Mintyse mačiau tik Erico veidą.
-Ema!!!!! Dabar buvo pati įdomiausia dalis, kai jis tave pabučiuoja. Kaip tu...- tada ji trykšdama iš laimės išsižiojo.
-Kas?
-Tu įsimylėjai!
-NE!!!!!
-Taip taip. Kažkokį rudakį tamsiaplaukį.
-Pasvajok...
-Sustingai vos apibūdinus tą vaikiną, taip pat ginčijiesi, o skruostai raudonut raudoni. Emaaa!- Mel krykštavo iš džiaugsmo. Nepagalvokit klaidingai. Ji džiūgauja ne dėl to, jog man kažkas krito į akį, o todėl, kad pati išsiaiškino šią didelę paslaptį.
-Tai kas jis toks? Aktorius, laidų vedėjas, prodiuseris....?
-Dainininkas.
-Ak, Em, juk sakiau. Įsimylėti dainininką beprasmiška. Jis niekada į tave neatkreips dėmesio.
-Tačiau šis pats mane pradėjo kabinti, pasisiūlė pavežėti iki viešbučio, esančio už beveik 100km. Ir netgi pabučiavo į skruostą, - kodėl viską jai pasakoju??
-Aww, kaip romantiška. Kad tik Chace man taip padarytų...- Melani iš po pagalvės ištraukė įrėmintą Chace Crawford nuotrauką.
-Tu vis dar ją turi?- netekau žado.
-Mergina turi teisę svajoti, argi ne taip Neitai?
-Ir dar sakai, kad beprasmiška įsimylėti dainininką.
-Ką? Mes su Chace dar susitiksim. Beje, pagaliau sužinojo, kas yra Gossip Girl. Nepatikėsi!
-Ne, Mel, nesakyk. Man bus nebeįdomu žiūrėti. Prašau.
-Okey...
-Na, gal aš jau eisiu, žadėjau apžiūrėti miestą.
-Pasiilgau tavęs, Em. Atvažiuok kada nors aplankyti. Tada galėsi mėgautis visais mano išvardytais privalumais, žinoma, jei kartu atsiveši ir tą dailų rudakį dainininką.
-Už dviejų savaičių baigiu savo savo kelionę po Europą. Jei tada gausiu bent kiek atostogų, būtinai atvažiuosiu. Bet nesitikėk, kad atvažiuosi su dar kažkuo.
-Et, gaila. Tai čiau!
-Iki! Myliu ir pasiilgau!
-Ir aš tavęs!
Išsidžiovinau plaukus, apsirengiau ir jau žadėjau eiti pasižvalgyti po Uppsalą, tačiau prisiminiau, kad neužsirišau savo mylimiausios geltonosios skarelės. Ją man padovanojo brolis, kitą dieną po atvykimo į Škotiją. Sakė, jog tinka prie mano akių. Jau beveik ketverius metus ją nešioju. Ieškojau jos visur – nė ženklo. Paskutinįsyk ją turėjau... Erico mašinoje. Na taip, ten ją ir palikau.
Išsidžiovinau plaukus, apsirengiau ir jau žadėjau eiti pasižvalgyti po Uppsalą, tačiau prisiminiau, kad neužsirišau savo mylimiausios geltonosios skarelės. Ją man padovanojo brolis, kitą dieną po atvykimo į Škotiją. Sakė, jog tinka prie mano akių. Jau beveik ketverius metus ją nešioju. Ieškojau jos visur – nė ženklo. Paskutinįsyk ją turėjau... Erico mašinoje. Na taip, ten ją ir palikau.
-Puiku, tegul pasilieka kaip suvenyrą!- tariau susinervinusi.
Mintyse
įsivaizdavau jo merginą, įlipančią į automobilį ir pamatančią mano skarelę.
Įdomu, kaip Eric tai paaiškintų? Ant etiketės brolis užrašė mano vardą, tad niekada jos nenukirpau, todėl pasakymas 'Tai dovana tau' netiks.
Nusijuokiau ir išėjau į gatvę.
Supratau
viena - beprasmiška bandyti atsakyti į visus mintyse knibždančius klausimus
apie Eric. Juk tik jis žino atsakymus.
Įlipau į traukinį, važiuojantį į Oslą. Šią savaitę ten vyksta kažkoks masiškas muzikinis renginys, tad visi lėktuvų bilietai buvo iššluoti. Geriausias variantas ten patekti buvo skrydis į kitą miestą ir iš jo su traukiniu pasiekti Oslą.
Teko ilgai vaikštinėti, kol radau neužimtą kajutę. Įsijungiau kompiuterį ir tiesiog naršiau internete, kol kažkokia šviesiaplaukė brunetė atidarė duris ir kažko paklausė norvegiškai.
-Atleiskit, nesuprantu.
-Ak, jūs ne vietinė. Klausiau, ar čia jau užimta?
-Ne, prašom.
-Ačiū,- tarė ir už durų kažkam pamojo ateiti.
