-Alio?
-Labas vakaras, Ema. Žinau, jog darbas jau baigėsi, bet gal gali ateiti į ofisą? Tai labai svarbus reikalas, - išgirdau viršininkės balsą.
-Žinoma, būsiu už kokio pusvalandžio.
-Gerai, lauksiu. Tik pasistenk paskubėti.
Kodėl aš turiu ten eiti? Galbūt per naujienas kažką ne taip pasakiau? O gal mane jau ruošiasi atleisti? Širdis nepaliaudama daužėsi.
Pagaliau pasiekiau darbovietę ir pasibeldžiau į viršininkės kabineto duris.
-Prašau, užeikite.
Drebėdama iš baimės įslinkau į vidų ir priėjau prie stalo.
-Sėskis. Gal kavos ar arbatos?
-Ne, ačiū, - bandžiau nuslopinti jaudulio gaidelę balse.
-Ema, tu kiek išblyškusi. Ar gerai jautiesi?
-Taip, taip. Čia nuo apšvietimo.
-Taigi, norėjau su tavimi pasišnekėti dėl vieno dalyko, - stipriai suspaudžiau kumščius ir sulaikiau kvapą. - Ar norėtum keletui mėnesių padirbėti naujoje MTV laidoje?
Pala, pala, KĄ?
-Tai mūsų naujausias projektas, pranašaujantis aukštus reitingus. Jis vadinsis 'European Music Box'. Šioje laidoje supažindinsime su kiekviena Europos šalimi ir pristatysime populiariausius jos atlikėjus. Juk aplinkui tiek daug nematomų talentų!
-Tai man reikėtų tik papasakoti apie tos šalies muziką? - klausiau jau gana ramiu tonu. Tai tebuvo tik netikras pavojus.
-Oj ne, brangioji. Nuvyksi į tą šalį, rinksi duomenis, imsi iš populiariausių atlikėjų interviu, atrinksi muzikinius klipus bei panašiai. Viską dar paaiškinsiu. Toje šalyje prabūsi 5 dienas, šeštąją grįši čia, prodiuseriai sudėlios visą medžiagą ir tau tereikės nusifilmuoti laidoje. Darbo išties daug, tačiau alga bus milžiniška, plius galėsi aplankyti net 50 šalių visiškai nemokamai - už viešbučius bei transportą viską apmokėsime.
-Tai vienintelė laisva diena bus sekmadienis?
-Taip, todėl ir siūlau šį darbą būtent tau. Skaičiau tavo bylą ir pastebėjau, jog esi labai atsakinga mergina bei neturi daug artimųjų, kurie tave verstų praleisti daug laiko namuose. Kaip žinau, Londone visai neturi jokių šeimos narių, argi ne?
-Na, taip. Man tikrai nekliūtų jokių problemų.
-Tai... Ką manai apie šį pasiūlymą?
Įsistebeilijau į ant sienos kabantį laikrodį. 50 šalių. 250 dienų kitose šalyse. Tačiau juk ten vykčiau tik darbo reikalais. Negalėčiau nei apsižvalgyti, nei linksmintis.
-Tai išties nuostabus pasiūlymas. Tačiau man nepatinka tas faktas, jog
būdama kitoje šalyje negalėsiu jos nė kiek pažinti. Juk visas dienas
praleisiu dirbdama.
-Matau, esi kiek sutrikusi. Viskam suruošti užtenka, maksimum, trijų dienų. Taip turėtum dvi laisvas. Nagi, Ema, sutik.
-Gerai, sutinku, - nors atsakinėjau gana santūriai, giliai širdyje tiesiog plyšau iš laimės. Panašu, jog mano gyvenimas virto pasaka.
